Žemaičių Naumiesčio knygnešiai

ANDRIJAUSKAITĖ BENEDIKTA

Daraktorė.

Gimė apie 1871 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Savo namuose įkūrė slaptą lietuvių mokyklą, per žiemą mokė skaityti, rašyti ir tikybos, už tai ėmė po 1 rb nuo mokinio. 1901 m. vasario 20 d. policija mokykloje rado 4 vietinių valstiečių 10–11 m. vaikus, iš jų – 3 mergaites. Vilniaus generalgubernatorius 1901 m. balandžio 9 d. jai paskyrė 30 rb pabaudą arba 10 d. arešto policijos areštinėje, vaikų tėvams – po 5 rb pabaudos arba po 2 dienas arešto..

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 28. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 25.

ANTANAITIS PRANAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.)

1894 m. rugpjūčio 2 d. sulaikytas Pašvenčio (Jurbarko r.) muitinės užkardoje – turėjo 1 lietuvišką maldaknygę.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 30. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 27.

AUŠRA MARTYNAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Raseiniuose.

1884 m. liepos 27 d. pasienio sargybiniai jį sulaikė prie Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) ir rado 13 lietuviškų knygų.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 36. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 34.

BALTRUS (slapyvardis Rublis)

Padienis darbininkas, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Tarnavo pas Maušą Pagramantskį, Tauragės plytinės savininką. Pasienio sargybiniai 1893 m. lapkričio 11 d. kratė M. Pagramantskio namus ir pašiūrėje rado skardinę dėžę su lietuviškais leidiniais. Įtarta, kad spauda priklausė Baltrui. Policija Baltraus nerado.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 47.

BAMŠYS JUOZAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai 1885 m. spalio 28 d. jį sulaikė prie Vainuto (Šilutės r.) ir paėmė 4 lietuviškas knygas. 1888 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismas jį išteisino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 50. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 46.

BAUBLAITYTĖ (BAUBLYTĖ) URŠULĖ

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1881 m.

Gyveno Šilalėje.

1902 m. spalio 30 d. akcizininkai sulaikė Žalpių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) U. Baublaitytę ir kartu ėjusias Emiliją Linkuckienę [Linkutytę] bei Marijoną Šilytę [Šilgaitę]. Iškratę rado 6 lietuviškas maldaknyges. Siūlyta bausmė – kiekvienai po tris paras arešto. Byla nutraukta 1904 m., po spaudos draudimo panaikinimo.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 57. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 54.

BEDARAS ABRAOMAS

Prekybininkas, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1886 m. liepos 3 d. akcizininkai jį ir Iciką Šliomą sulaikė Laukuvoje (Šilalės r.). Vežėsi dėžę su indais, po kuriais buvo paslėptos 42 lietuviškos knygos. 1888 m. birželio 9 d. juos abu Telšiuose teisė Kauno apygardos teismas ir išteisino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 59. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 54-55.

BICKA MARTYNAS

Valstietis, susirinkimų organizatorius, sakytojas, knygnešys.

Gimė 1876 m. Budrikų kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Mirė 1959 m. sausio 7 d., palaidotas jo paties globotose, prižiūrėtose Žemaičių Naumiesčio evangelikų kapinaitėse.

Mažas būdamas M. Bicka, mirus tėčiui, su mama apsigyveno Užlaukėje (Gardamo sen., Šilutės r.). Suaugęs čia sukūrė šeimą, ūkininkavo, buvo žinomas kaip Užlaukės kaimo evangelikų liuteronų bendruomenės Dievo Žodžio sakytojas. Jo žmona buvo vokietaitė iš Klaipėdos krašto Magdalena Freginaitė (Madlina Fregin, 1873 m. – 1944 10 06 Žemaičių Naumiestyje). Su ja užaugino šešias dukras ir sūnų Joną, tapusį gerbiamu mokytoju ir kraštotyrininku. Apie 1916 m. M. Bicka Žemaičių Naumiestyje nusipirko sklypelį žemės, pasistatė namą. Jis buvo šviesus žmogus: skaitė ir platino religines bei pasaulietinio turinio knygas, parsigabentas iš Mažosios Lietuvos, domėjosi pasaulio įvykiais. Ilgą laiką buvo parapijos tarybos narys, sakytojas.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 63. 2. ŽEMAITAITIS, Algirdas Mikas. Jonas Bicka – mokytojas ir kraštotyrininkas. Iš Šilutės žinios [interaktyvus], 2014, rugpjūčio 4 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.siluteszinios.lt/jonas-bicka-mokytojas-ir-krastotyrininkas/>.

BUČNIUS (BUČKUS) ANTANAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1868 m.

Gyveno Treigių kaime (Laukuvos sen., Šilalės r.).

Sulaikytas 1903 m. kovo 24 d. netoli Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.), per kratą rado ir atėmė 3 lietuviškas knygas. Siūlyta bausmė – 3 rb pabaudos arba 3 paros arešto. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 84. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 80.

BURDŽIŪTĖ (BURDŽIUVIENĖ) ELZBIETA

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1828 m.

Gyveno Pauparių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1887 m. vasario 6 d. akcizininkai ją sulaikė Žemaičių Naumiestyje. Pamačiusi sargybinius, numetė 3 lietuviškas knygeles. 1888 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išteisinta, bet Vilniaus teismo rūmai šį nuosprendį panaikino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 92. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 85.

BUTKUS JUOZAS

Knygnešys.

Gyveno Snukalių kaime (arba Venckų kaime) (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pargabendavo iš Mažosios Lietuvos lietuviškos spaudos – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, „Varpą“, „Ūkininką“ ir perduodavo kunigui Juozui Vitkui.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 94.

CIPARIS JUOZAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1864 m.

Gyveno Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Iš jo ir iš Aleksandro Kuisio 1900 m. buvo atimta 19 lietuviškų leidinių. Vilniaus generalgubernatorius abu juos nubaudė sumokėti po 5 rb baudos arba 2 dienos arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 97. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 88.

DARGIS ANTANAS

Prūsijos pilietis, knygnešys.

Gyveno, rodos, Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai 1885 m. vasario 15 d. jį sulaikė su 2 lietuviškomis knygomis.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 110. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 99.

DITRICHAS JONAS

Padienininkas, knygnešys.

Gimė apie 1855 m. Pajūryje (Šilalės r.).

J. Ditrichas buvo išėjęs uždarbiauti į Mažąją Lietuvą. Dirbo Šiaudviečių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Grįžtant į gimtinę, pasienio sargybiniai 1893 m. liepos 6 d. iš jo atėmė 1 lietuvišką maldaknygę – ,,Mažas aukso altorius“. Teigė, kad maldaknygę buvo pasiėmęs eidamas į Mažąją Lietuvą. Kauno apygardos teismo Tauragėje 1893 m. lapkričio 30 d. nutartimi paskirta 15 rb bauda arba 3 dienos arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 120. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 106.

FREITAKAS JUOZAS

Valstietis, padienininkas, knygnešys.

Gimė apie 1850 m. Laukstėnų kaime (Gardamo seniūnija, Šilutės r.).

Gyveno Užtenenio kaime ( Gardamo seniūnija, Šilutės r.), prieš Pirmąjį pasaulinį karą – Jonelių kaime ( Švėkšnos seniūnija, Šilutės r.).

Kartu su kitais knygnešiais lietuviškos spaudos parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Palaikė ryšius su Švėkšnos krašto knygnešiais (Juozu Rūgiu, A. Balčiūnu ir kt.). Daug knygų yra parnešęs pagal knygnešio Juozo Ložinskio užsakymą. Bendradarbiavo su naumiestiškiais – kunigu P. Šilinskiu, zakristijonu K. Mertinsu. J. Freitakas jiems parūpindavo lietuviškos spaudos. Knygnešys ne kartą įkliuvo ir buvo teistas. Švėkšnoje maldaknyges ir kalendorius pardavinėdavo Marijona Freitakaitė iš kaimyninio Užtenenio kaimo. Pasienio sargybiniai 1887 m. kovo 19 d. iš Petronėlės Uogintaitės atėmė 3 lietuviškas knygas. Jų savininku prisipažino esąs J. Freitakas. Vilniaus teismo rūmų nuosprendžiu buvo išteisintas. 1889 m. vasario 17 d. pasienyje sulaikytas knygnešys Jurgis Mikužis teigė, kad iš jo atimtos 28 lietuviškos knygos priklauso J. Freitakui. 1889 m. rugsėjo 10 d. žandarų puskarininkis knygnešį sulaikė Gardame (Šilutės r.) ir atėmė 2 lietuviškas knygas, 100 lapų ir 1 033 paveikslėlius su lietuviškais tekstais. Teismas 1891 m. J. Freitakį nubaudė 11,53 rb bauda, bet kaip beturčiui leista nuosprendį pakeisti 3 d. areštu policijos areštinėje. 1893 m. policija ir žandarai darė kratą jo namuose ir surado nemažai lietuviškų knygų. Į šią bylą buvo įtraukti knygnešiai M. Freitakaitė, A. Laukžemis, K. Mertinsas ir iš jo pirkęs lietuviškų knygų J. Šertvytis. Vilniaus generalgubernatorius knygnešį nubaudė 1 mėn. arešto policijos areštinėje. 1897 m. pabaigoje policija iš knygnešio atėmė 7 lietuviškas knygas. Nubaustas 15 d. areštu policijos areštinėje. Vėl įkliuvo 1902 – pasienio sargybiniai ir akcizininkai atėmė 8 lietuviškus kalendorius. Už lietuviškos spaudos platinimą 1904 m. balandžio 15 d. Vilniaus generalgubernatorius siūlė J. Freitaką nubausti, bet 1904 m. gegužės 16 d. byla buvo nutraukta.

Literatūra: 1. ČELIAUSKAS PETRAS. Knygų platinimas Švėkšnoje // Kraštotyra, [kn.] 11. Vilnius, 1980, p. 50. 2. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 28. 3. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 25.

GEČAS JONAS

Smulkus prekybininkas, knygnešys.

Gimė apie 1860 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1899 m. policija jo namuose rado lietuviškų kalendorių ir maldaknygę. Nubaustas 3 rb pabauda arba 1 diena arešto.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 142. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 128.

GUŽONAS JUOZAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Makių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1897 m. rugsėjo 4 d. pasienio sargybiniai Degučių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) iš jo atėmė 4 lietuviškas maldaknyges.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 165. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 150.

JANAVIČIENĖ BARBORA

Valstietė, knygnešė.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Muitininkai 1898 rugsėjo mėn. Šiaudviečių (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) perėjimo punkte iš jos atėmė 1 lietuvišką maldaknygę.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 173. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 155.

JANKAUSKAS ANTANAS

Valstietis, knygnešys.

Pasienio sargybiniai jį sulaikė 1883 m. gruodžio19 d. Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) muitinės zonoje ir atėmė 1 lietuvišką religinę knygą.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 175. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 156.

JOKŠYS JONAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1863 m.

Gyveno Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1901 m. liepos 29 d. jo namuose atlikta krata. Rastas 1 lietuviškas kalendorius. Be to, išaiškinta, kad J. Jokšys savo kaimynams pasakojęs, jog „caras Lietuvos ir Žemaičių žemei ne karalius, todėl ši žemė jam nepriklauso“. Paskirtas kardomasis areštas nuo 1901 m. rugpjūčio 2 d. Nubaustas 2 mėn. kalėjimo. Kalėjo Tauragėje, iš kalėjimo paleistas 1902 m. liepos 8 d.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 186. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 163.

JUDELEVIČIUS (tėvavardis) ICIKAS

Miestietis, knygnešys.

1884 m. gruodžio mėn. iš jo Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) muitinės zonoje atimti 32 lietuviški kalendoriai.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 191. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 169.

JURAŠKAITĖ JULIJA

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1872 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Degučių (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) sienos perėjimo punkte 1892 m. gruodžio18 d. iš jos buvo atimta 1 maldaknygė. Prisipažino nelegaliai buvusi Mažojoje Lietuvoje. Kauno apygardos teismo Tauragėje 1893 m. gegužės 25 d. nutartimi paskirta 1 rb bauda arba 1 diena arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 194. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 170.

KANIAUSKAS FELIKSAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žiogaičių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1901 m. gruodžio 29 d. Degučių (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) sienos perėjimo punkte iš jo buvo atimtos 2 lietuviškos brošiūros. 1902 m. balandžio 18 d. nubaustas 5 rb pabauda arba 2 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 207. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 181.

KINČIUS MARTYNAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Padvarninkų kaime (Žadeikių sen., Šilalės r.).

Pasienio sargybiniai 1899 m. gruodžio 11 d. iš jo lauke prie Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) atėmė 34 lietuviškas knygas bei 30 brošiūrų.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 229. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 199.

KUDZYTĖ ELŽBIETA

Valstietė, knygnešė.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai ją sulaikė 1902 m. spalio 30 d. Degučių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) ir atėmė 1 lietuvišką maldaknygę. 1904 m. gegužės16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 247. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 214.

KUNGYS STASYS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1861 m.

Gyveno Bikavėnuose (Vainuto sen., Šilutės r.).

1895 m. spalio mėn. grįžtant iš Mažosios Lietuvos buvo sulaikytas Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) muitinės zonoje ir atimta 1 lietuviška maldaknygė.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 250. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 216.

LAUKŽEMIS ANTANAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1871 m.

Gyveno Makių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Policija jo tėvų namuose 1893 m. sausio 25 d. rado lietuvišką kalendorių. Sūnus prisipažino esąs kalendoriaus savininkas ir per kvotą pasisakė kalendorių pirkęs iš Kazio Margio. Kauno apygardos teismo Tauragėje 1893 m. lapkričio 1 d. nutartimi paskirta 0,5 rb bauda, o negalint sumokėti – 1 diena arešto policijos areštinėje. Vilniaus generalgubernatorius bausmę padidino iki 3 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 260. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 222-223.

LAUKŽEMIS AUGUSTAS

Pauparis, knygnešys.

Gyveno Snukalių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai 1902 m. birželio11 d. iš jo Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.) atėmė 1 lietuvišką knygą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 260. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 223.

LAUKŽEMIS JUOZAS

Valstietis, knygnešių rėmėjas.

Gyveno Snukalių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Knygnešio Augusto Laukžemio tėvas. Pasienio sargybiniai ir akcizininkai 1901 m. lapkričio 14 d. kratė jo namus ir rado lietuviškų knygų. Jis tvirtino, kad kalendoriai esą sūnaus Augusto.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 260. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 223.

LILEIKIS PRANAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1851 m.

Gyveno Girininkų kaime (Vainuto sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai jį sulaikė 1887 m. rugpjūčio 27 d. netoli Degučių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Iš Mažosios Lietuvos nešėsi spirito ir 1 maldaknygę – „Aukso altorių“. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo išteisintas. Vilniaus teismo rūmai sprendimą panaikino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 270. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 231.

LINKUTYTĖ (LINKUCKIENĖ) EMILIJA

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1881 m.

Gyveno Šilalėje.

1902 m. spalio 30 d. akcizininkai sulaikė Žalpių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) ją ir kartu ėjusias Uršulę Baulaitytę bei Marijoną Šilytę [Šilgaitę]. Iškratę rado 6 lietuviškas maldaknyges. Siūlyta bausmė – kiekvienai po tris paras arešto. Byla nutraukta 1904 m., po spaudos draudimo panaikinimo.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 271.

MALONIS JUOZAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Galnės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1903 m. spalio 9 d. akcizininkai kratė jo namus ir dėžėje rado 7 lietuviškus leidinius. J. Malonis pabėgo į užsienį.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 286. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 243.

MARGIS KAZYS

Valstietis, pauparis, knygnešys.

Gimė apie 1875 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1893 m. sausio 25 d. policija valstiečio Antano Laukžemio tėvų namuose rado lietuvišką kalendorių. Jo savininku prisipažino sūnus Antanas, kuris per kvotą sakė kalendorių pirkęs iš K. Margio. Vilniaus generalgubernatorius 1893 m. spalio 1 d. jį nubaudė 7 dienų arešto.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 288.

MARGIS MARTYNAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Raugelių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1901 m. rugpjūčio 19 d. akcizininkai jo namuose rado 3 lietuviškas maldaknyges, spausdintas gotišku raidynu.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 288. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 244.

MARKVALDAS DOMININKAS

Knygnešys, visuomenininkas.

Gimė 1872 m. balandžio 5 d. Pypliškės kaime (Gardamo sen., Šilutės r.).

Mirė 1944 m. Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.). Palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinėse.

Domininkas Markvaldas mokėsi Aleksandrovsko (Žemaičių Naumiesčio) liaudies mokykloje. Savarankiškai išmoko mūrininko ir staliaus amato. Ypatingai domėjosi architektūra, projektavo ir statė namus. 1920 m. iniciavo progimnazijos įsteigimą, buvo pirmasis 27 Šiaulių kuopos vadas, veikusios Žemaičių Naumiestyje. Vadovavo bažnyčios Stalgėnuose,( Plungės r.), koplytėlės Inkakliuose (Šilutės r.) statyboms. Minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, 1928 m., kartu su kitais, Žemaičių Naumiestyje pastatė paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, 1930 m. Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje – paminklą Vytauto Didžiojo metams atminti. Spaudos draudimo metais platino knygas. Lietuviškos spaudos pats parsiveždavo iš Mažosios Lietuvos. Prisimindamas tuos laikus, jis sakydavo, kad sudėtingiausia ir pavojingiausia būdavo pereiti valstybinę sieną ir nutolti nuo jos. Itin įsimintinas jam buvo pavojingas susitikimas su žandarais. Vežė kartą D. Markvaldas vežimu lietuvišką spaudą. Jį sustabdė carinės Rusijos žandarų vyresnysis. Teiravosi iš kur ir kur važiuoja. Iš žandaro nuotaikos suprato, kad neįtaria. Pakvietė jį pavėžėti. Žandarui buvo nepakeliui. Pajuokavę jie draugiškai išsiskyrė. Su visais carinės Rusijos tarnautojais jis stengėsi artimai bendrauti, būti tolerantišku. Gerai pažįstamas buvo ir su sutiktu žandarų vyresniuoju. Ne kartą jo tėviškėje buvo daromos kratos. Vadovavo Tauragės Akcizo kontrolierius Jarmalajevas, kuris grasindavo: „Popadioš svolač, prohvost, poediš v Sibir“. Sodyboje buvo apie 10 nemažų pastatų. Buvo kur slėpti. D. Markvaldas laimingai išvengė tremties.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 290. 2. Vienas kitas atsiminimas apie Domininką Markvaldą surašytas minint 120 metų nuo gimimo dienos. Surašė jo duktė Aldona Viktorija Markvaldaitė. Mašinraštis [Šilutės savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas].

MARTINKUTĖ (MARTINKIENĖ?) TERESĖ

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1882 m.

Gyveno Pajūryje (Šilalės r.).

1902 m. gegužės 24 d. ties Žemaičių Naumiesčiu (Šilutės r.) pasienio sargybiniai sulaikė nelegaliai grįžtančias iš užsienio merginas – Teresę Martinkutę ir 14-metę Oną Daugėlaitę. T. Martinkutė nešėsi lietuvišką knygelę. 1902 m. rugsėjo 2 d. Kauno gubernatorius ją nubaudė 2 paromis arešto. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 291. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 245.

MAURICIENĖ BARBORA

Padienininkė, knygnešė.

Gimė apie 1852 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1898 m. muitininkai iš jos atėmė 1 lietuvišką knygą. Nubausta 3 dienoms arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 301. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 255.

MERTINSAS (MERTENSAS) KAZYS

Zakristijonas, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešio Juozo Freitako. 1892 m. iš J. Freitako parsivežė lietuviškų kalendorių, kuriuos sekmadienį ruošėsi išdalyti žmonėms. 1893 m. įkliuvo J. Freitakas ir Kazys Margis. J. Freitakas prisipažino 1 lietuvišką kalendorių perleidęs K. Mertinsui, o K. Margis – kad 1 lietuvišką kalendorių pirkęs iš K. Mertinso dukters Onos (11 metų). 1893 m. spalio 1 d. Vilniaus generalgubernatorius K. Mertinsą už lietuviškų kalendorių platinimą nubaudė 7 dienas arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 306-307. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 259.

MOCKUS JUOZAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1904 m. vasario 19 d. Kauno gubernatorius jį pristatė Vilniaus generalgubernatoriui bausti už lietuvišką spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 323. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 274.

MURAUSKAS JUOZAS

Knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1903 m. vasario 16 d. Kauno gubernatorius jį pristatė bausti už lietuvišką spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 327. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 276.

MURAUSKAS (MAKAUSKIS) MYKOLAS

Padienininkas, knygnešys.

Gimė Degučių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen. , Šilutės r.).

Gyveno Vainute (Šilutės r.).

1895 m. lapkričio 19 d. Degučių (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) būrio pasienio sargybiniai sulaikė M. Murauską einantį per Mažosios Lietuvos sieną, ir atėmė 2 lietuviškus elementorius. Teigė, kad elementorius gavęs dovanų savo vaikams. 1896 m. sausio 10 d. Vilniaus generalgubernatorius jį nubaudė 14 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 327. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 276.

NEIMANAS JOHANAS

Valstietis, knygnešių rėmėjas.

Gimė apie 1854 m.

Gyveno Grygališkės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai, sužinoję, kad pas J. Neimantą atvežta kontrabanda, 1890 m. sausio 6 d. padarė kratą ir ant stalo tarp kitų prekių surado suvyniotą 1 lietuvišką religinę knygą. Teismo nuosprendžiu Tauragėje 1890 m. lapkričio 9 d. buvo išteisintas, bet Vilniaus teismo rūmai nubaudė 1 rb bauda arba 1 diena arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 333. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 280.

PAGRAMANTSKIS MAUŠA

Plytinės savininkas, knygnešių rėmėjas.

Gimė apie 1843 m.

Gyveno Tauragėje.

Pasienio sargybiniai 1893 m. lapkričio 11 d. kratė jo namus ir pašiūrėje rado skardinę dėžę su lietuviškais leidiniais. Įtarta, kad spauda priklausė M. Pagramantskio darbininkui valstiečiui Baltrui, pravarde Rublis, kilusiam iš Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.). Policija Baltraus nesurado.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 343-344. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 290.

PATEGA MARTYNAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1904 m. balandžio 18 d. Kauno gubernatorius jį drauge su Mykolu ir Marija Pategomis pristatė Vilniaus generalgubernatoriui nubausti už lietuvišką. spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 353. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 295.

PATEGA MYKOLAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1904 m. balandžio 18 d. Kauno gubernatorius jį drauge su Martynu ir Marija Pategomis pristatė Vilniaus generalgubernatoriui nubausti už lietuvišką. spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 353.

PATEGIENĖ MARIJA

Valstietė, knygnešė.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1904 m. balandžio 18 d. Kauno gubernatorius jį drauge su Mykolu ir Martynu Pategomis pristatė Vilniaus generalgubernatoriui nubausti už lietuvišką. spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 353.

PAULAUSKAS NIKODEMAS

Pauparis, knygnešys.

Gimė apie 1836 m. Švėkšnoje (Šilutės r.).

Gyveno Kvėdarnoje (Šilalės r.), vėliau – Vaitkaičių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). 1869 m. spalio 27 d. žandaras pranešė Raseinių apskrities viršininkui, kad Švėkšnoje (Šilutės r.) daręs kratas ir iš keturių asmenų atėmęs 6 lenkiškas bei 14 lietuviškų knygų. Tarp nukentėjusiųjų buvo N. Paulauskas. 1884 m. policija kratė jo prekybos palapinę Kvėdarnoje (Šilalės r.) ir rado 20 lietuviškų leidinių. Apie bausmę duomenų nerasta. 1886 m. birželio 28 d. N. Paulauską sulaikė Aisėnų būrio pasienio sargybiniai ties Skomantais (Klaipėdos r.) ir atėmė 540 paveikslėlių, tarp jų –12 su lietuviškais tekstais. Aiškino, jog paveiksliukus pirkęs Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.) iš nepažįstamo asmens. 1887 m . kovo 13 d. vykusiame teisme Kvėdarnoje taikos teisėjas M. Boboriškinas, konstatavęs, kad lietuvių spaudos draudimas niekur nebuvo paskelbtas ir dėl to negali būti žinomas žmonėms, jį išteisino. Policija su tuo nesutiko ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui. 1888 m. kovo 18 d. teismas lietuviškos spaudos platintoją vėl išteisino. Kauno gubernatorius jo bylą perdavė Vilniaus generalgubernatoriui, kuris 1890 m. kovo 19 d. knygnešį nubaudė 1 mėnesio arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 354. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 296.

PETKEVIČIUS PRANAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1844 m.

Gyveno Šinkaučiškio kaime (Klovainių sen., Pakruojo r.).

Pasienio sargybiniai jį sulaikė grįžtantį iš užsienio 1885 m. spalio 17 d. prie Degučių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) ir atėmė 1 maldaknygę („Rožanczius szwvencziausios Maryos…“)., išleistą Vilniuje 1864 m. Maldaknygė buvo pripažinta legalia. Teisminiam persekiojimui nebuvo pagrindo. Maldaknygė nusiųsta sunaikinti į policijos departamentą.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 362. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 301.

PETRAUSKAS

Knygnešių rėmėjas.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r).

Pasienio sargybiniai 1883 m. paėmė M. Valančiaus knygą „Istorije szwenta…“. Knygos savininku buvo laikomas Petrauskas. Jį teisė valsčiaus teismas ir išteisino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 363. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 302.

RADAVIČIUS JONAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Degučių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybinis 1898 m. rugsėjo mėn. iš jo atėmė 1 lietuvišką. maldaknygę.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 387. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 319.

RAGELSKYTĖ VERONIKA

Knygnešė.

Gimė apie 1874 m.

Gyveno Bikavėnų kaime (Vainuto sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai ją ir Domicelę Šakurskytę sulaikė prie Degučių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) ir atėmė 1 lietuvišką knygą. Vilniaus generalgubernatorius 1899 m. vasario16 d. knygnešę nubaudė 7 dienoms arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 388. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 320.

RAZMA ADOMAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie 1869 m.

Gyveno Venckų kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybinis jį sulaikė 1886 m. vasario 18 d. prie Naumiesčio posto ir atėmė nešulį, kuriame buvo 224 lietuviški leidiniai. Sakė knygas radęs krūmuose. 1888 m. kovo 18 d. jį teisė Kauno apygardos teismas Telšiuose ir išteisino. Vilniaus teismo rūmai sprendimą panaikino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 394. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 325.

RAZMA KAZIMIERAS

Liaudies skulptorius, knygnešys.

Gimė 1851 m. Venckų kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Mirė 1932 m. vasario 16 d. Venckų kaime.

Drožinėti išmoko savarankiškai, daugiausia kūrė šventųjų skulptūrėles. Skulptūrėlių išliko Žemaičių Naumiesčio apylinkėse. Lietuviškai. skaityti išmoko savarankiškai, jau suaugęs. K. Razmos namuose apsistodavo Jurgis Bielinis, vykdamas į Mažąją Lietuvą. Įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą, ją platino Švėkšnoje (Šilutės r.), Kvėdarnoje (Šilalės r.) ir kt. parapijose. Per atlaidus prie bažnyčios šventoriaus pasistatydavo staliuką, pardavinėdavo skulptūrėles ir slaptai – lietuvišką spaudą. Vaikščiodamas pagal užsakymus drožti skulptūrėlių taip pat nešdavosi lietuviškų knygelių.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 394.

RUBAŽEVIČIUS APOLINARAS

Bajoras, pauparis, knygnešys.

Gimė apie 1856 m.

Gyveno Plungėje.

1890 m. sausio 6 d. su keletu kitų knygnešių buvo pasienio sargybinio sulaikytas prie Buikiškės kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Atėmė 108 knygas ir 13 spausdintų lapų lietuvių kalba. Kauno apygardos teismo Tauragėje 1890 m. lapkričio 9 d. išteisintas, knygos perduotos žandarmerijai. Vilniaus teismo rūmai šį nuosprendį panaikino ir knygnešį nubaudė 20,2 rb bauda arba 7 dienų arešto kalėjime. 1890 m. policija A. Rubaževičių sulaikė buvusiose Telšių apskrityje su 28 lenkiškomis knygomis. 1891 m. rugpjūčio 24 d. žandarai knygnešį kartu su valstiečiu Pranu Viršila vėl sulaikė Tauragėje ir surado lietuviškos spaudos (4 lietuviškas ir 6 lenkiškas knygas). Nubaustas 9 rb bauda arba 2 dienų arešto.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 402. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 332.

SALDUKAS PRANAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai sulaikė 1896 m. gegužės 13 d. drauge su Juozu Galminu ir Pranu Jonušiu prie Smukutės kaimo (Natkiškių sen., Pagėgių sav.), Naumiesčio muitinės zonoje, ir atėmė 2 senas lietuviškas. knygas. Byla nutraukta dėl caro 1896 m. gegužės 14 d. manifesto, kuriame skelbiama apie įvairias malones gyventojams, suteiktas caro Nikolajaus II karūnavimo proga.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 410-411.

SKIAUTERIS ANTANAS

Samdinys, knygnešys.

Gimė apie 1863 m. Lygumų kaime (Pakruojo r.).

Gyveno Šilelių (Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r.) ir Kužių (Šiaulių r.) kaimuose. Tarnavo pas ūkininką Dimkų. 1884 m. lapkričio 1 d. Lazduonėnų (Šilutės r.) būrio pasienio sargybiniai netoli Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) iš jo atėmė 1 lietuvišką maldaknygę „Garbe Diewuj“. Kol įvyko teismas, buvo paimtas į kariuomenę, tarnavo Kronštate (Rusija). Teismo nuosprendžiu išteisintas.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 423. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 349.

STANCLOVAS (Stanelis, Stanislavas, Stanslavaitis, Stanslovas) SIMONAS

Valstietis, knygnešys.

Gimė 1857 m.

Mirė po 1936 m. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) kapinėse.

Gyveno Šylių kaime (Gardamo sen., Šilutės r.).

Platino lietuvišką spaudą Šilalės, Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) ir kitose gyvenvietėse. 1903 m. Kauno gubernatorius jį pristatė bausti už lietuvišką. spaudą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta. Nuo 1931 m. gruodžio1 d. knygnešiui paskirta 30 Lt valstybinė knygnešio pensija.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 434.

STANKUS ANTANAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Pryšmantų kaime (Žygaičių sen., Tauragės r.).

Policija jį sulaikė 1874 m. birželio mėn. Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.) ir krepšyje rado 27 lietuviškas knygas (religines knygas ir elementorius). Nubaustas 10 rb bauda.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 438. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 359.

STONKUS JUOZAS

Pauparis, knygnešys.

Gyveno Kvėdarnos miestelyje (Šilalės r.).

Žandaras ir policininkai 1895 m. gegužės 8 d. Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) turguje iš jo atėmė 2 lietuviškus elementorius, o per kratą namuose dar rado lietuviškų knygų. Iš knygnešio žmonos Onos Stonkuvienės atėmė 27 lietuviškus elementorius. Jų namuose gyvenusios Domicelė Jakubauskaitė ir Karolina Vaznaitytė prisipažino, kad 4 maldaknygės ir 2 religinės knygos yra jų. Valstietis Nikodemas Bielicas iš Pūslaukio kaimo (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) įrodinėjo, kad jis pakeliui į Žemaičių Naumiestį radęs ryšulėlį su spaudiniais ir juos pasidėjęs J. Stonkaus namuose ir, matyt, jie per kratą ir buvę rasti.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 446. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 364-365.

STONKUVIENĖ ONA

Pauparė, knygnešė.

Gyveno Kvėdarnos miestelyje ( Šilalės r.).

Žandaras ir policininkai 1895 m. gegužės 8 d. Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) turguje iš jos vyro Juozo Stonkaus atėmė 2 lietuviškus elementorius, o per kratą namuose dar rado lietuviškų knygų. Iš knygnešės atėmė 27 lietuviškus elementorius.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 446-447.

ŠAKURSKYTĖ (Šakarskytė, Šakarskienė ?) DOMICELĖ

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1880 m.

Gyveno Spraudaičių kaime (Pajūrio sen., Šilalės r.).

1897 m. liepos mėn. iš jos Naumiesčio muitinės zonoje buvo atimta 1 lietuviška maldaknygė. 1897 m. lapkričio 20 d. pasienio sargybiniai sulaikė ją ir Veroniką Ragelskytę prie Degučių kaimo (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) ir vėl atėmė 1 lietuvišką knygą. Nubausta 7 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 455. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 372.

ŠER ICIKAS

Prekybininkas, žydas, knygnešių rėmėjas.

Gimė apie 1862 m.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

1886 m. gruodžio 17 d. valstietis Antanas Vencius įskundė jį akcizo sargybiniams, pranešdamas, kad I. Šer važiuoja iš Kvėdarnos (Šilalės r.) ir turi daug lietuviškų knygų. Per kratą jo rogėse surado 32 lietuviškas knygas. Teigė, kad knygas radęs kelyje. Teismo nuosprendžiu buvo išteisintas.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 460.

ŠERTVITIS JUOZAS

Bežemis, knygnešių rėmėjas.

Gyveno Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) valsčiuje.

Per kratą 1893 m. sausio mėn. policija iš jo atėmė „Lietuvos ukininkų kalendorius ant metų … 1893“ ir dar vieną seną be titulinio lapo lietuvišką kalendorių. Prisipažino juos įsigijęs iš knygnešio J. Freitako. Nubaustas 3 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 460. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 375.

ŠILINSKAITĖ MARIJA

Valstietė, knygnešė.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Tėvas Juozas Šilinskis ir dėdė kunigas Povilas Šilinskis buvo knygnešiai. Pasienio sargybiniai 1898 m. balandžio mėn. sulaikė knygnešę ir atėmė 1 seną lietuvišką maldaknygę. Nubaustas buvo jos tėvas 3 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 463. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 378.

ŠILINSKIS (ŠILINSKAS) JUOZAS

Valstietis, žemės nuomininkas, knygnešys.

Gimė Venckų kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Iš Sugintų dvaro (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) nuomojo 1 dešimtinę žemės. Gabendavo lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos. Aprūpindavo lietuviškais laikraščiais knygnešį kunigą J. Vitkų ir kt. Pasienio sargybiniai 1898 m. balandžio mėn. sulaikė jo dukterį Mariją Šilinskaitę ir atėmė 1 seną lietuvišką maldaknygę. Vilniaus generalgubernatorius birželio 20 d. J. Šilinskį nubaudė 3 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 463.

ŠILINSKIS (ŠILINSKAS) POVILAS

Kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo organizatorius.

Gimė 1865 m. Venckų kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Mirė 1892 m. vasario19 d. Rumšiškėse (Kaišiadorių r.).

Mokydamasis Kauno kunigų seminarijoje nuo 1889 m. priklausė slaptai klierikų Šv. Kazimiero draugijai, buvo vienas jos steigėjų. Vėliau draugija išaugo į didelę spaudos leidimo ir prekybos organizaciją. Draugijai priklausė jo bendramoksliai J. Tumas, K. Pakalniškis, F. Lelis ir kt. Palaikė ryšius su knygnešiais J. Ložinskiu ir J. Freitaku. Uoliai platino lietuvišką spaudą, organizavo jos gabenimą iš Mažosios Lietuvos. Baigęs seminariją, 1889 m. paskirtas vikaru į Rumšiškes (Kaišiadorių r.), kur, iškunigavęs pusantrų metų, mirė nuo džiovos, ten ir palaidotas. Kunigas P. Šilinskis ragino parapijiečius melstis lietuviškai, išmokė juos lietuviškų poterių, bažnyčioje įvedė giedojimus lietuvių kalba.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 463.

ŠILYTĖ (ŠILGAITĖ) MARIJONA

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1881 m.

Gyveno Šilalėje.

1902 m. spalio 30 d. akcizininkai sulaikė Žalpių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) M. Šilytę ir kartu ėjusias Emiliją Linkuckienę [Linkutytę] bei Uršulę Baublaitytę. Iškratę surado 6 lietuviškas maldaknyges. Buvo pasiūlyta bausmė – kiekvienai po tris paras arešto. Byla nutraukta po spaudos draudimo panaikinimo – 1904 m.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 464

ŠIMONIS DOMINYKAS

Siuvėjas, knygnešys.

Gimė 1837 m. Puponių valsčiuje (Kupiškio r.).

1892 m. lapkričio 23 d. buvo sulaikytas Degučių sienos perėjimo punkte (Šilutės r.), jo drabužiuose rastos 3 lietuviškos knygos (maldaknygės). Atrodo, kad tuo metu jis dirbo (siuvo) Šeputaičių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Už lietuviškos spaudos gabenimą iš užsienio 1893 m. rugsėjo 4 d. nubaustas 3 rb bauda arba 2 dienų arešto policijos areštinėje. 1894 m. buvo sulaikytas buvusioje Telšių apskrityje. Per kratą surado 1 apiplėšytą lietuvišką knygą ir 12 rožančių. Kauno gubernatorius siūlė nubausti 2 mėn. arešto policijos areštinėje. 1894 m. Vilniaus generalgubernatorius bausmę patvirtino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 466. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 379.

ŠULCAS JURGIS

Valstietis, knygnešys.

Gimė apie1855 m.

Gyveno Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai 1890 m. lapkričio 24 d. netoli Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) J. Šulcą sulaikė ir atėmė 4 lietuviškas knygas. 1891 m. teismas jį išteisino, bet priteisė sumokėti teismo išlaidas. Knygų negrąžino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 477. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 387-388.

UOGINTIENĖ DOMICELĖ

Valstietė, knygnešė.

Gyveno Žemaičių Naumiesčio valsčiuje (Šilutės r.).

Pasienio sargybiniai 1896 m. kovo 8 d. iš jos atėmė vieną maldaknygę.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 492. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 403.

VALANČIUS KAZIMIERAS

Elgeta, pauparis, knygnešys.

Gimė 1877 m. rugsėjo 17 d.

Gyveno Vatušių, Pelaičių kaimuose (Rietavo sav.).

Lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešio Kazio Samaškos ir kt. Platino Šilalėje, Žemaičių Naumiestyje, Šyliuose (Šilutės r.) ir kt. 1893 m. kovo 10 d. buvo sulaikytas Šilalėje su 11 lietuviškų leidinių. Per kvotą sakėsi knygas ir paveikslus pardavinėjęs „nuo Šiaulių ligi Rietavo“. Nubaustas 1 mėn. arešto policijos areštinėje. Kitą kartą areštuotas 1903 m., per prekymetį pardavinėjantis lietuvišką spaudą („Tėvynės sargą“, knygeles apie Kražių skerdynes ir kt. leidinius). Nuo bausmės pasislėpė, paskui byla buvo nutraukta dėl caro 1904 m. rugpjūčio 11 d. manifesto.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 505. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 415.

VALUTIS ANTANAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiesčio valsčiuje (Šilutės r.).

Kauno gubernatorius 1904 m. balandžio 18 d. jį pristatė Vilniaus generalgubernatoriui nubausti už lietuviškos spaudos platinimą. 1904 m. gegužės 16 d. byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 509. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 418.

VALUTIS JUOZAPAS

Valstietis, knygnešys.

Gyveno Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.).

Muitininkai jį sulaikė 1894 m. spalio 16 d. Degučių (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.) sienos perėjimo punkte (važiavo arkliais). Kartu su juo važiavo Marija Lukamskienė, gyvenanti Kvėdarnoje (Šilalės r.). Per kratą surado 45 lietuviškus religinius lapelius. Visą kaltę prisiėmė J. Valutis. Dėl caro 1894 m. lapkričio 14 d. manifesto byla nutraukta.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 509. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 418.

VAŠKEVIČIUS

Pauparis, knygnešys.

Gyveno Žemaitijoje.

Bendradarbiavo su knygneše Marijona Pupšaite. Kartu eidavo į pasienį su Mažąja Lietuva parsigabenti lietuviškos. spaudos. 1871 m. gegužės. mėn. grįžtantys buvo sulaikyti ties Degučiais (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Vaškevičius pabėgo.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 513

VISMANAS VILHELMAS

Prūsijos pilietis, knygnešys.

Gimė apie 1872 m.

Gyveno Tūmelių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1889 m. liepos 16 d. pasienio sargybiniai Naumiesčio muitinės zonoje V. Vismaną sulaikė ir atėmė 1 religinį giesmyną gotišku šriftu. Už paleidimą siūlė 5 prūsiškas monetas. 1890 m. vasario 27 d. teismas Tauragėje knygnešį išteisino.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 525. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 427.

VISMANTAS PETRAS

Juodadarbis, knygnešys.

Gimė apie 1880 m.

Gyveno Rimženčių kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1900 m. policija iš jo atėmė 1 liet. knygą. Nubaustas 5 rb bauda arba 2 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 525. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 427.

VISMANTAS PETRAS

Valstietė, knygnešė.

Gimė apie 1876 m.

Gyveno Grygališkės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.).

1891 m. balandžio 25 d. pasienio sargybiniai sulaikė prie Buikiškės posto (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Atlikę kratą rado ir atėmė 1 lietuvišką religinį giesmyną – M. Valančiaus „Kantyczkas“. Kauno apygardos teismo 1891 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nubausta 4 rb bauda, o negalint sumokėti – 2 dienų arešto policijos areštinėje.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 526. 2. MERKYS, Vytautas. Draudžiamosios Lietuviškos spaudos kelias, 1864–1904. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 428.

VYTARTAS ANTANAS

Kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys.

Gimė 1863 m. gruodžio 15 (3) d. Suradgalio kaime (Truskavos sen., Kėdainių r.).

Mirė 1932 vasario 8 d. Kalvarijoje.

Tėvai – bajorai, namuose kalbėjo tik lenkiškai. Mokėsi Kauno gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, kur išmoko lietuviškai. Pradėjo versti iš lenkų kalbos religinio turinio raštus. Bendramoksliai juos padėdavo redaguoti ir išleisti. 1886 m. gruodžio mėnesį A. Vytartas, gavęs kunigo įšventinimus, buvo paskirtas Mosėdžio (Skuodo r.) vikaru. 1889 m. perkeltas į Baisogalą (Radviliškio r.), 1891 m. – į Klovainius (Pakruojo r.), 1894 m. – į Joniškį, 1895 m. – į Kupiškį. Buvo įtariamas ryšiais su knygnešiais, todėl ilgai vienoje vietoje nelaikydavo.

1899 m. paskirtas Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) klebonu. Atvykęs į naują parapiją, į knygnešystę įtraukdavo vyrus ir moteris, nevengdamas jų prisaikdinti kovai už katalikybę. Būdinga tai, kad jo suburti knygnešiai net areštuoti nieko neišduodavo, mokėdavo baudas, keliaudavo į tremtį kaip kankiniai už tikėjimo laisvę, tikėdami, kad jų darbas yra šventas. Lietuviškos spaudos A. Vytartui atsiųsdavo kunigas M. Sederevičius iš Sudargo (Šakių r.), kunigas M. Jurgaitis iš Palangos, taip pat J. Ložinskis, D. Miklius, J. Sakalauskas, S. Neteckis, K. Ceplinskas ir kt. Platino ne tik maldaknyges, bet ir katalikiškas knygas, laikraščius. A. Vytartas priklausė M. Sederevičiaus slaptai knygnešių organizacijai. Kalėjimo ir tremties išvengė, nors daug kartų pas jį buvo daromos kratos, jis buvo tardomas, ne kartą mokėjo baudas.

A. Vytartas – vienas iš geresnių žinomų Žemaitijos vyskupijos pamokslininkų. Per atlaidus Joniškyje pasakytame pamoksle knygnešius prilygino pirmųjų amžių krikščionybės kankiniams. Už tai sumokėjo baudą ne tik jis pats, bet ir Joniškio klebonas, kad pamokslo necenzūravo. Visą laiką jis rašė, vertė iš kitų kalbų, leido katalikiškas knygeles ir maldaknyges. 1887–1890 m. buvo faktinis „Šviesos“ laikraščio redaktorius. Publikacijas pasirašydavo slapyvardžiais arba visai jų nepasirašydavo. Daug lėšų skirdavo savo knygų spausdinimui.

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Odesoje (Ukraina). Į Lietuvą grįžo 1919 m. pašlijusia sveikata (nervų liga). Pradėjo dirbti Ėriškių kuratu (Panevėžio r.). 1920 m. perkeltas altaristu į Pašvitinį (Pakruojo r.). Mirė Kalvarijos psichiatrijos ligoninėje (plaučių uždegimas).

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 526.

VITKUS JUOZAPAS

Kunigas, aušrininkas, varpininkas, knygnešys.

Gimė 1863 m. spalio 24 d. Šiemulių kaime (Kulių sen., Plungės r.).

Mirė 1937 m. vasario 18 d. Girėnų kaime (Rietavo sav.), palaidotas Janapolėje (Telšių r.).

Lietuviškai skaityti išmokė motina. Nuo 1887 m. mokėsi Plungės pradinėje mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, 1883–1887 m. – Kauno kunigų seminarijoje. 1887 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Ylakius (Skuodo r). Dar būdamas klierikas iš Mykolo Simanonio, turėjusio krautuvėlę prie Kauno katedros, gaudavo lietuviškų knygų, kurias platindavo savo tėviškėje. 1889–1895 m. vikaraudamas Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.) lietuviškos spaudos parsiveždavo iš Kauno. Laikraščių („Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“, „Varpą“, „Ūkininką“) užsisakydavo per Kulėšų paštą (Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r.). Knygnešys Juozas Šilinskis iš pašto spaudą parnešdavo į kleboniją. Slėpdavo daržinėje. Platino visose parapijose, kuriose kunigavo. Rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius. Pamokslus sakydavo tik žemaitiškai. Žandarai įtarė, kad J. Vitkus gauna ir platina lietuvišką spaudą, rašo straipsnius į laikraščius. Valdininkai, vadovaujami Raseinių apskrities policijos viršininko, 1895 m. gruodžio 1 d. atvyko į kleboniją daryti kratos, bet pavėlavo, nes prieš dvi dienas kunigas buvo iškeltas į Vadaktų filiją (Radviliškio r.). Vėliau krata buvo padaryta Vadaktų klebonijoje, bet lietuviškos spaudos nesurado, nes dar ne visas bagažas buvo atvežtas, o dalį knygų išdalijo važiuodamas į naują parapiją. Kitas knygas, nujausdamas kratą, sudegino Vadaktuose (tarp jų kelerių metų „Varpą“ ir „Ūkininką“). Suradę lietuvišką kalendorių pas klebonijoje gyvenusį Steponą Liutkevičių, sudarė jam bylą. Vadaktuose kunigavo iki 1900 m., vėliau perkeltas į Krakes. 1903–1935 m. buvo Janapolės (Telšių r.) klebonas. Paskutinioji darbo vieta – Girėnų prieglaudos kapelionas.

Literatūra: 1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 528.